veikti

veĩkti, -ia, -ė 1. tr., intr. SD¹19,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veikì? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.) J.Jabl. Be pinigo nieko tenai neveĩksite J.Jabl. Tau čia nėra ko veĩkti NdŽ. Ji kažką paslaptomis veĩkia NdŽ. Penki vaikai buvom mes, trys broliai, dvi seserys buvo – tai ką te veiksì namie?! Skp. Iš vystyklų pasėmė vaiką i užsiaugino – vis turia ką veĩkt žmogus Jrb. Kai jau dieną miegosi, ką naktį veiksì? Trgn. O mudu du senuku, ką mudu veĩksiva Snt. Reikia vis kas veĩkt, kad ir senam Klt. Lietus lyja trečia para, tai lauke nėra kas veĩkt Krs. Nė[ra] ko veĩkt mieste: nė pirkt, nė parduot Mžš. Ka neturi ką veĩkt, darbų pačiam reik susirast Jrb. Ką veiksi par Naujų metų dieną, tą veiksi par visus metus LTR(Šd). Piemuo ne ką veĩkė, tai šakalius kišo [žibinti] Ar. Čia nėr ką veĩkia Ob. Neturit kas veĩkia, tai riejatės Žl. Jei namuosa ką veikt turėtų, tai pas susiedą nesėdėtų Lš. Nėr kas veĩkia be audimo Aln. Neturi ką veĩkt – pirštą kirbyk (juok.) Slv. O ką gi veiksì daugiau, kad negult Pn. I ką mes be tėtės veĩksme?! Prnv. Ką jau veĩks tas vyturėlis parlėkęs, ka tep daug sniego Vlkv. Jam Dievas pasakė, kad viską čia gali veiktie, tik in šitą vežimėlį nesėsk BsPIV34(Brt). Ką veikdamas, jis (Jablonskis) vadovavosi ne savo nauda, bet visuomenės reikalais J.Balč. Ūkininkai pradeda rūpintiesi, ką veiks be šeimynos rš. Pasakyk tu man, mielas paukšteli, ką ten beveĩkia mano bernelis (d.) Grl. O ką tu veiki, jauna mergele? – Šluoju darželį, sulaukiau svetelio LTR(Ob). Ko tep sėdi, mergužėle, ko nieko neveikì, pasirėmus an rankelių ko tep gailiai verki? DrskD204. Bernužėli dobilėli, ką veikeĩ, ką veikeĩ, kol’ subatos vakarėlį pas mane neatėjai? (d.) Plm. Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksim?! LTR(Brž). O ką tu veiki, oželi mano? – Pikliavojau rugius, kviečius, panyte mano LTR(Nm). Ašara Dievo aky, Lietuva, ką Tu veiki? J.Marcin. Ir tada mumus nepasakysi, kaip tatai išsimano, ką tu veiki BBEz24,19. Trumpai sakant, nedera šventėje nieko veĩkt, kas turėtų garbei Dievo pagadint DP340. Be paliaubos dūšia mūsų kruta ir veikia ką pagal savo prigimimo SPI93. Geras mokytojau, ką veiksiu, kad apturėčia amžiną žyvatą? Ch¹Luk18,18. | Ar tu ir stropiai dirbi? – O ką veĩksi nedirbęs K. Ką veiksim negelbėję N. Ką veiks nežinojęs, juk ne kugelis galvo[je] kepa LTR(Vdk). Ką veiks neverkus, lylio, našlaitėlė būdama, lylio LTR(Tj). Ar velnią veiksi nepykęs BsPI43(Rg). Smalą gi veiksì Žl. Nieko neveiksi, matušėle, reik leisti Jonukui vesti Žem. Kad ir perplyštų bešaukdami, nieko neveiks J.Jabl. Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn. ^ Ką veiki? – Pradėtą baigiu LTsV851(Klvr). Ką veĩksim? – Gi tave peiksim Srv. Ką bèveikat? – Tą nuveĩkę, kitą grobam Šts. Kuris nieko neveikia, to nieks i nepeikia LTR(Kš). Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda ir išeina į niekus M.Valanč. Ką tu, ožy, veiksi prieš avis Tlž. Ką veiks kiaulė bažnyčio[je], – žirnių nėra, knist negali LMD(Slv). Vasara klausia, ką žiemą veikei KlK42,78(Aln). | refl. tr., intr.: Ką veikíes (kaip sekasi)? KŽ. Padė Dievas, mergužėlė, ką tu čia veikiesi? JV780. Ką Dievas kadai su mumis veikė ir kas dabar veikias, ir kas paskui veĩksis, idant nė vienas daugesn neiškalbinėtųs DP352. ║ tr. atlikti, padaryti: Bet vienas raštininkas niekumet to darbo neveiks (patarlių nesurinks) M.Valanč. Eikit į darbą čia juokų neveĩkę! Dkš. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių? SPI106. Mes girdime, jog nekurie tarp jūsų be rėdo vaikščioja, nieko nedirbdami, bet nereikalingus daiktus veikdami Bt2PvT3,11. Daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia SPII62. Pažvelkime da, koksai tai veikalas, kurį čia veikia Išganytojas Gmž. Aš nežinau, ką su tais piningais veĩkti KII40. Ką tu veĩksi pinigais? Snt. Ką tu su tuomi pradėsi, veĩksi? KBI30. Kad nebegalėsi dirbt, ką gi veiksì su tuo karve Mžš. Dėdytės, ką gi veikstà su šita ugnyte (ps.) LKT322(Vžns). Ką su judiem veĩksi, ka judi vandenio bijota PnmŽ. Ką aš veiksiu, ką ašiai darysiu su mažais vaikeliais? JT252. Oi berneli dobilėli, ką tu veiksi aukso žiedais? LB155. Ką veiks sesė rūtelėms, seserėlė rūtelėms? JD180. Ką mes veĩksim šilkų tinklu? – Šilkų tinklu bežvejosim! – Ką mes veĩksim aukso irklu? – Aukso irklu besiirsim! – Ką mes veĩksim tavim jauna? – Tavim jauna besidžiaugsim! d. Abejavau, ką veikt su tuo daiktu Ch¹ApD25,20. Girdėjome, ką Dvasia Š. su pasauliu daryt turėjo, klausykimėg vėl, ką tur veĩkt su ištikimaisiais Viešpaties DP217. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: – Ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. ║ A1883,130 dirbti: Veĩkti visokius darbus NdŽ. Pilvas pragaras: per vasarą veikì veikì, per žiemą pervarai Ad. Gal dar tėveliai veĩkia da an darbo? Ad. Neinu an lauko veĩkt, namie veikiù Dv. Sibiriuj anys veĩkė labai sunkiai: smalą rinko Ad. Pradėjom sunkius darbus veĩkt Švnč. Negaliu nieko veĩkt galva Klt. Kelsies rytelį nebudinta, veiksì darbelį dai neraginta, prausi burnelę be [v]andenelio (d.) Ml. Imkie siratelę, biedną varguolelę, tai turėsi, bernaiteli, kam darbelis veĩkia (d.) Dglš. Jumus lieps daryti, ko aš jumus užsakiau neveikti PK123. Apsakys žmonėmus, visur esentiemus, darbus didžius Dievo veiktus per prajėvą SGII30. Aš dvejus metus pas ją veikiaũ LKKIX199(Dv). Jau septyniolikiai metai, kap veĩkia fermoj duktė Ml. Reikia veĩkt, tėvai neleidžia mokyklon Ad. Anas kalviu veĩkia Pst. Mano atminty dar veĩkė daraktoriai Vlkv. Kunegai patys nebgalėjo veikti darbo apei jų dūšių išganymą M.Valanč. | refl. NdŽ: Dar̃ tik veĩkiamės, bulbas sodinam Dv. Mamunė veĩkas, o aš ilsuos Šts. | impers.: Čia daugiausia veĩkiasi, tai ir dulkių daug Dv. ║ tr. N, NdŽ dirbti, taisyti sėjai (žemę): Žemelę veĩkiam arkliu Ad. Ėmėm an pusės žemę ir veĩkėm Pst. Ilgus metus veĩkė vis iš trečioko: dvi dalios sau, ė trečia buvo valstybei Str. Dar pirma veĩkė tą lauką, o paskui ažuleidė krūmais, medžiu Dv. | refl.: Kada laukas veĩkėsi ingi Klevyčią? Dv. 2. intr. ŠT29 elgtis: Taip vėl ir mes klausykime jo ne tiektai ausimis kūningomis, bet toli daugesn širdyje jomis saugodami žodį Dievo širdyje mūsų ir veikdami pagalei jį DP493. | refl.: Ir mokia juos, kaip turi veĩktis prieg dvari jo DP434. Kaip ten Christus turi turėt vietą, kur niekas krikščioniškai neveĩkias DP71. Ė viešpates kaip tur su šeimyna veiktiesi? AK68. Dvasia veikitės o geidulių kūno nepildysite DP553. Dievobaimingai, kaipo krikščionams pridera elgtis ir veiktis Pron. ║ užsiimti, bendrauti: Jau ana veĩkia ir veĩkia su berniukais Dv. ║ refl. Sut, I, NdŽ gyvuoti, laikytis: Sveika, kūma, tu kaimynė, o kaip tu veikíesi? JD330. 3. tr. gaminti, daryti (konkretų objektą): Ką tu veiksi, kai man’ paimsi, iš mano šilkų šakelių? LLDII61. Ką jūs veĩksit iš aukselio, iš aukselio žiedužėlių? (d.) Alvt. O ką jūs veikste iš mano šakų, iš mano liemenelio? RD39. 4. intr. imtis veiklos, rodyti veiklumą, būti aktyviam: Veĩkti bendrai, išvien NdŽ. Pagal įstatymą veĩkti NdŽ. Kai ateis laikas (metas) veĩkti NdŽ. Veĩkti jis veĩkia, bet nieko nenuveikia DŽ. Matai, kad kas valdžio[je] – turi veĩkt, nesėdėt sudėjęs rankų Mžš. Jau Mažeikiūse daugiau veĩkė patys lietuviai, o čia – latviai veĩkė Lc. Kad sudėtingo eismo sąlygomis nesusidarytų avarinės situacijos, vairuotojas privalo būti atidus, pastabus, ryžtingai veikti rš. Anksčiau Kupiškyje smarkiai veikė „Pavasario“ kuopa J.Balt. Veĩkti prieš, priešingai NdŽ. O jūs, garbingieji riteriai, ar neveikėte prieš jį apgaule, melu ir šmeižtu? V.Krėv. Jūs norite pradėti veikti prieš vyriausybę, norite dirbti prieš ciesoriaus paliepimus? I.Simon. Jis (Jogaila) tiesiog susitarė su Aukso Orda, su šiais bendrais rusų ir lietuvių priešais išvien veikti prieš Maskvos didįjį kunigaikštį rš. Viešpatis drauge su jais (mokytiniais) veĩkė ir žodį drūtino per ženklus, kurie paskui to ėjo DP225. | prk.: Visada spaudimas eina aukštyn, teip jau alus veĩkia bačkoj Kp.

veiktinaĩ adv. NdŽ, KŽ; SD330, N.

5. intr. funkcionuoti, dirbti (apie mašinas, prietaisus, mechanizmus): Mašina tebeveĩkia, nesugedusi DŽ. Telefonas neveĩkia DŽ¹. Televizorius neveĩkia, nėr kas veikt Žl. Vėjinis malūnas veĩkia, kada vėjo yra Sk. Turėjom kožnas žinoti, kaip tas šautuvas veĩkia Plšk. Mackevičius smalsiai apžiūrėjo pistoletą, atlošė gaidukus, čekštelėjo – veikia V.Myk-Put. Keltas per įlanką naktimis neveikė rš. Stabdis ano (sunkvežimio) nèbveikė, ans bijojo keliu bevažiuoti Bdr. Man akiniaĩ nèveikia (nerodo, per silpni) Nmn. | Veikiantis vulkanas GTŽ. ║ apie įstaigas, įmones, organizacijas: Veĩkė keliolika mokyklų NdŽ. Paštas pradėjo veĩkti NdŽ. Pieninės veĩkė gerai, tvarka buvo geresnė End. Be Akademijos spaustuvės, XVI a. Vilniuje pradėjo veikti ir kitos, tarp jų reformatų rš. Veikiančioji armija rš. Veĩkiančia cerkvė Pariečėn ir Druskinykan Drsk. ║ apie žmogaus organus, kūno dalis: Dar tos akys jau būtų dar, ale ka ta širdis jau nèbveika Klk. Širdis sustoja veĩkusi, ir žmogus miršta iš badaus Pns. Protas neveĩkia, ir daro kitaip Klt. Tenai (užsienyje) galvos veĩka, o mas molio mynėjai Krš. Suvaikėjo protas didliai, čystai nèbveika Yl. Daug visko moku, bet galvelė neveĩkia Snt. Nieko pakelt negaliu, tiesiasi rankos, pirštai neveĩkia Snt. Da šita ranka jo neveĩkia, o šiaip jau gerai Smln. Anam nėkas nèveika: nė kojos, nė rankos Ms. Kad ir sansenis esu, bet akys veĩka Lk. Gerklė neveĩkia jau, nieko Mrj. Mu[n] skilvys nèveikia Vdk. Skrandys veĩkia gerai, ant šito negaliu [skųstis] Rk. Alus kap vaistai: kap maistas pakenkia – pradeda viduriai veĩkt Pv. Jau jo nervai nebeveĩkia Šmn. | Mano sveikatėlė nelabai veĩkia Jrb. Sveikata nèbveika jau Eig. | impers.: Biskį nèveikė jam į galvą (apykvailis) Jrb. Lukšiu pakaušy tai veĩkia [i](galvotas), ale padaugina gert Slm. ^ Ir galva neveikia, ir rankos nieko nemoka KrvP(Erž). Jei neveĩks galva, nieko nepadirbsi Šmn. ║ reikštis galiai: Tas įstatymas nebeveĩkia, panaikintas DŽ². | Dvasia Š., kuryji visa visuose veĩkia DP241. Apskritai galūnės trumpėjimo dėsnis ne visur vienodai veikia A.Sal. Seniau lietuvių kalboje yra veikus ir regresyvinė, ir progresyvinė asimiliacija rš. Veikiančios priežasties aplinkybė žymi realią priežastį rš. Veikiamóji rūšis Š, DŽ. Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tai jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Lietuvių kalboje yra atskiri veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai LKGI19. Esamasis veikiamàsis dalyvis NdŽ. Veĩktinojo veiksmo [dalyviai] Jn. 6. tr., intr. LL119 daryti poveikį, įtaką: Užgulti, spausti ką, veikti I. Oras veĩkia sveikatą BŽ133. Alkoholis blogai veĩkia sveikatą NdŽ. Mokslininkai tiria, kaip šios medžiagos veikia gyvą organizmą KlK14,32. Kūnas, slėgdamas kitą kūną, veikia jį jėga rš. Geri pavyzdžiai geriausiai veĩkia vaiką, jo charakterį Vr. Tikėta, kad vaikui duotasis vardas gali veikti jo likimą A.Sal. Žmogus veĩkia aplinkinį pasaulį, bet ir jo yra veĩkiamas FT. Menas ne tik atspindi gyvenimą, bet ir veikia jį rš. Jo žodžiai visus veĩkia DŽ. Praeitis veĩkia dabartį NdŽ. Didžiausiai ją veikė tas pašėlęs noras nešioti jį, bučiuoti, myluoti Žem. Veĩka [moterys] vyrus gudrumu i liežuviu Krš. Vaiko neveikė raminimas Pč. Šaltis veikė: suskaudo vaikui širdis, pažiūrėjus į sodžių LzP. Pašautas lokys kasa snieguose duobę ir sopulio veikiamas kiša jon galvą Blv. Muzika veikia klausytojo širdies darbą, jo kvėpavimą, kraujo spaudimą, raumenų įtampą ir smegenų biosroves rš. Tarmes stipriai veikia literatūrinė kalba LD17. Kiekvienas kūnas yra veikiamas visų kitų Visatos kūnų gravitacijos laukų rš. Vaistas pradeda veĩkti BŽ133. Greit veĩkiantys vaistai DŽ¹. Žolikes gali gerti i gerti, o pask anos jau nèbveika Jdr. Arbotą gerte (gerkit) tik iš pradžių, vėliau neveĩks Švnč. Jeigu sušunta pienas su medum, sako, nebeveĩkia nieko Kvr. Jei dūšia bus sveika, tad mumus ne viena liga kūno nieko neveĩks DP349. Jei ką mirštamo gertų, nieko jiemus neveĩks DP225. ^ Gero kunigo darbai mokina, o blogo ir geri žodžiai neveikia KrvP(Mrc). Geros lazdos reikia, kur geras žodis neveikia KrvP(Mrk). | refl. NdŽ. ║ daryti neigiamą poveikį: Netikęs vanduo jį (jo sveikatą) veĩkia (griauna) J.Jabl. Dantį skausta – širdį veĩka, nebgaliu iškentėti Vkš. ║ intr. svaiginti: Kad geriau alus veiktų̃ – mielėm padeda Pns. ║ tr. skatinti: Dvasia … ant nusaugojimos pikto tris daiktus mūsip veĩkia. Graudumą, nužemintą maldą, atleidimą DP250. Muitinykas buvo nuteisintas … ižg to intikėjimo, kuris per meilę veĩkė jamp tikrą sugrįžimą ir darbus gerus DP317. 7. intr., tr. I, BzF196, KŽ, Lnkv įstengti, pajėgti ką padaryti: Netikiu, kad aš tą akmenį veĩkčiau įristi į vežimą J. Nieko neveĩksi, vaikeli, prieš tokią galybę J.Jabl. Norėjau peršokti, bet neveĩkęs atsisėdau DŽ. Ar veĩksi suvalgyti? NdŽ. Jis (sūnus) parlekia nuo darbo, tai jam reik pasiliuobt: mes jau neveĩkiam Grž. Prašė anąsyk: – Iškepk bulvinių blynų. – Kad mano rankelės neveĩkia Snt. Motinai nesisakė nieko, bet pats daug apgalvojo, nors daug ko dar neveikė jo jaunas protas LzP. Kapai, kurių nei žiaurus oras, nei vis gaišinąs laikas, nei smarkumas neprietelių neveikė par tiek amžių, lig šia diena išnaikinti S.Dauk. Buvo tai Margiris, karo vadas, tečiau ir tas, nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Tuo tarpu Jogaila, tapęs lenkų karalium, neveikė vienas valdyti tų dviejų viešpatysčių – Lietuvos ir Lenkijos V.Piet. Kaži kurion gryčion įeiti neveikdamas, išplėšė stogą ir įlindo Blv. Jo akių spindesio nė sutemos neveikia užgesinti J.Paukš. | refl.: Eržvilkiškiai, neveikdamys išlyną minti, tur gerus arklius maitinti M.Valanč. ║ tr. įstengti suvalgyti, išgerti: Pyrago neveiksi dvare būdama Šts. Alaus žmonys nèveika Dr. Vedu tos meisos neveĩksiav ne par metus Slnt. ^ Jautį prarijęs uodegos nebveikė VP18. ║ tr. suėsti, suryti: Šuo kraujo būtų neveĩkęs tose muštynėse Gršl.

veiktinaĩ adv.: Šuo ėmęs lakti pieną iš milžtuvės. Prisilakęs nebveiktinai LTR(Dr).

8. tr. įveikti, nugalėti: Kas kimba į galingesnį už savi, tas niekados to nèveikia ir gauna gėdą PP25. [Žirgas,] šerno neveĩkęs, ejo šalin PP29. 9. tr. NdŽ, KŽ, DūnŽ varginti, kamuoti: Veikti, žudyti, spausti I. Pati prašė vyrą, kad neveiktų jos plačiomis pradalgėmis J.Jabl. Kaip anie muni veĩka su valgymu Krš. | prk.: Toks lakstymas ir jaunus veĩkia DŽ. Veĩka muni šilima – tokia nusilpusi Krš. Senius veĩka tie klumpiai, medpadžiai Šts. 10. intr. I, NdŽ kovoti, imtis, rungtis: Ne malda krikščionių, ne šarvais, ne kantrybe kryžeivių – nieku veikti tą dieną pryš smarkybę žemaičių negalėjo S.Dauk. | refl. NdŽ: Įgavo drąsybę veikties su smarkiu milžinu Galijotu I. | prk.: Vaikai turėtų savėje stiprybę veikties su piktais pageidimais I. Baimė ir viltis veikėsi anų širdyje I. 11. tr. I nuolat barti, uiti, graužti: Aš veikiaũ seserį, t. y. žodžiais skaudžiais kalbėjau J. Išginiau [vyrą], daugiau nėkas nèbveika Užv. Ko tu muni veikì, ko tu nori nu munęs! Krš. Ponas visus veĩkė KlbIII247(Antz). Kaip vėjas pūtė, medžių šakas lenkė, teip mudu jaunu sviets kalbomis veikė BsO148. Kiek ji mane veikė, liežuvį laidė Žem. | refl. Trgn: Ale jūs paklausykit, kaip bobos in valdžios veĩkias Ktk. 12. tr. versti ką daryti, spausti, spirti: Marti mumis veĩkia, t. y. pri darbo spaudžia, smelgia J. Užgulti, spausti ką, veikti I. Kryžiuočių ordinas, veikdamas Vilniuje per savo agentus ir šnipus pirklių pavidalu, visada ieškojo sau palankių žmonių Lietuvoje rš. 13. intr. būti dramos kūrinio veikėju, personažu: Veĩkiantieji asmenys NdŽ, DŽ¹. Naujoje dramoje šalia skulptoriaus Adomo Brunzos taip pat veikia sąlyginis antrasis jo „aš“, išreiškiąs vidinį herojaus sąžinės balsą rš. 14. intr., tr. SD1, I, NdŽ vaidinti (scenoje). 15. refl. Sut dėtis, darytis, vykti, atsitikti: Reikia suprastie viską, kas veĩkias Smal. Kas čia veĩkias? Lp. Ir kasg vienok su manim veĩksis, maloniausias Jėzau? DK143. Nežino pavargusios žmones nei numano, kas su jais veĩkės ir kas tur veĩktis paskui, ir teip tamsose vaikščioja DP312. Ne kitaip su Christumi veikė̃s, tiektai kaip su kviečio grūdu veĩkias DP486. Appjaustymas veĩkės peiliais uolos, nes uola buvo Christus DP199.

◊ báimę veĩkti nerimauti: O mes báimę veĩkėm, kad vaikas nuskendo Mrj.

\ veikti; apveikti; atveikti; daveikti; įveikti; išveikti; paišveikti; nuveikti; paveikti; parveikti; perveikti; pieveikti; praveikti; priveikti; suveikti; užveikti